MAVA ‘09 aprašymas
Kaip moksleiviai ateitininkai palydi vasarą?
Besibaigiant vasarai ir neišvengiamai artėjant naujiems mokslo metams, ne vienam moksleiviui ateitininkui ėmė kirbėti klausimas: kokiais pasiryžimais pradėti mokslų maratoną, kuo pastiprinti širdį bei protą. Vedami noro visa atnaujinti, ištikimiausieji paskutines vasaros dieneles pašventė ieškojimams. Tęsiant ankstesnėse akademijose užsibrėžtą tikslą - gilintis į katalikų tikėjimą, šįkart akademija ,,Tikėjimas ir gyvenimas: su nirštančiu drakonu kalbėk mandagiai” buvo paskirta dorybių pažinimui ir ugdymui. Tema buvo atskleista ne tik išsamių paskaitų, diskusijų, refleksijų metu. Visą akademijos laiką vyko tarsi žaidimas, įkvėptas J.R.R. Tolken knygos ,,Žiedų valdovas”. Atgiję veikėjai, fantastiškos, dorybes atskeidžiančios situacijos lydėjo visas penkias dienas Berčiūnų stovyklavietėje (rugpjūčio 26 - 30 d.). Bet apie tai šiek tiek vėliau. Skubu pasidžiaugti paskaitininkais - žmonėmis, kurie niekada negaili savo laiko, pastangų, vardan mūsų, moksleivių ateitininkų. Pirmasis jų - tai AF pimininkas Vygantas Malinauskas, supažindinęs su dorybių rūšimis, palietęs glaudžiai susijusias temas: charakterio ugdymą ir šventumą. Antrąją dieną (tądien ypač daug dėmesio skyrėme dieviškajai meilės dorybei) sulaukėme daugiau svečių. Pasidalinti šeimyniškumu atvyko gausi ateitininkų Salinių šeima. Jie bendravo su jaunesniaisiais moksleiviais, o tuo tarpu vyresnieji turėjo galimybę išgirsti vaikų rašytojo, režisieriaus Vytauto V. Lansbergio mintis apie meilę, gyvenimą, kartu padainuoti iš širdies plaukiančią liaudies dainą ar pasiklausyti dainuojamosios poezijos. Po susitikimo galvoje tiesiog ėmė lyti mintimis, tad labai pravertė gili refleksija. Po pietų nagrinėjome psalmių reikšmę. Čia į pagalbą suskubo ses. O. Vitkauskaitė ir V. Malinauskienė. Dar vienas svečias - Artūras Soto. Jis atskleidė akademijos žaidimo prasmę: J.R.R. Tolken knygoje ,,Žiedų valdovas” užslėptus turtus - dorybes. Galiausiai joanitas Kūdikėlio Jėzaus Pranciškus dėstė apie kančios prasmę gyvenime. Štai tokie žmonės šįkart maitino mūsų protus išmintimi, dalinosi savo liudijimu (tiesa, paskutinįjį vakarą dėstytojais patapo ir išradingieji vadovai, kadangi buvo atidarytas MAV‘universitetas). Dėkojame visiems nepagailėjusiems brangaus laiko ir meilės. O dabar apie žaidimą… Kiekvieną rytą, po maldos ir vėliavos pakėlimo, laukdavo užuomena. Paslaptingi nykštukai, elfai, bei kitos stebuklingos būtybės trumpu pasirodymu atskleisdavo kokias dorybes nagrinėsime šiandien. Po teorinės dalies, aišku, laukdavo ir praktinė. Vieną vakarą buvo surengtas orientacinis žaidimas, kurio metu akademijos dalyviai galėjo ne tik galveles pasukti, bet ir jėgas, bėgiojant klaidžais Berčiūnų pušyno takais, išmėginti. Aplinkui slankiojo juodieji riteriai, gąsdino piktasis drakonas, hobitai mynė mįsles, draugiškieji nykštukai visuomet pagelbėjo pasimetusiems… Laimei visi žaidėjai įveikę kliūtis susivienijo laimėjo kovą prieš blogį. Kitą vakarą laukė dar įdomesnė užduotis. Šįkart stebuklingieji ,,Žiedų valdovo” veikėjai buvome patys, kadangi C.S. Lewiso (vadovo Vincento) ir J.R.R. Tolkeno (Vyganto Malinausko) literatūriniame vakare teko parodyti aktorinius sugebėjimus. Na, o paskutinįjį vakarą apvainikavo iškilmingas hobito Bilbo gimtadienis, kurio metu žvakių šviesoje gurkšnodami arbatėlę šnekučiavomės su tais draugais, kuriuos mažiausiai teko pažinti per pastarąsias dienas. Taigi žaidimas buvo tikrai nepakartojamas, smagus ir naudingas. Bežaisdami, aišku nepamiršome ir dvasinių dalykų. Juk ne vienas čia atvyko atnaujinti ryšio ne tik su žmonėmis, bet ir su Dievu. Todėl trokštančių Sutaikinimo sakramento ar dvasinio pokalbio visuomet tyliame kambarėlyje laukė dvasios tėvas Kūdikėlio Jėzaus Pranciškus. Kasdien šventėme Mišių auką, meldėmės ryte bei vakare. Džiugu, kad ateitininkai auga tikėjime, tad ir malda iš trumpų susikaupimo minutėlių išaugo į daug brandesnius šv. Rašto mąstymus. Taip pat keičiasi ir šlovinimo giesmėmis šv. Mišių metu įpročiai. Mokėmės giedoti kelias grigališkojo choralo, bei kun. Stasio Ylos kurtas ir per pirmąsias ateitininkų akademijas giedotas giesmes. Visa tai rodo, kad ateitininkija, su Dievo pagalba, išlaiko tai, kas autentiška, tikra, šventa. Manau šią vasaros akademiją būtų galima apibūdinti taip: ieškojimo džiaugsmo, atradimo ramybės, išlaisvinimo ir atsinaujinimo laikas! Tai buvo ypač reikalinga pamoka, ruošiantis nešti taiką ir meilę į mokyklas. Ačiū Viešpačiui ir šlovė Jam!
Laura Šarkambiškytė
